Soliteris (Klondaikas)

Soliteris – vienas žinomiausių pasjansų pasaulyje, o jo klasikinė versija vadinama Klondaiku. Daugelis jį prisimena iš senų kompiuterių, kur žalio stalo fone kortos dėliotos pele. Šiame puslapyje soliteris online veikia tiesiai naršyklėje: spaudi „Žaisti“, ir kortos jau išdalytos.

Tai žaidimas vienam. Tavo varžovas – ne žmogus, o atsitiktinai sumaišyta kaladė. Tikslas paprastas: visas 52 kortas sudėti į keturias krūveles pagal rūšis, nuo tūzo iki karaliaus. Kelias iki to tikslo kiekvieną kartą kitoks, todėl soliteris nepabosta ir po šimto partijų.

Žemiau aprašėme tikslias Klondaiko taisykles, valdymą, strategijas ir dažniausias klaidas. Jei tik pradedi, perskaityk taisyklių skyrių. Jei jau žaidi seniai, peršok prie strategijos.

Kas yra soliteris Klondaikas ir iš kur jis kilęs

Žodis „soliteris“ lietuvių kalboje prigijo iš angliško pavadinimo, kuriuo vadinami visi kortų žaidimai vienam. Lietuviškai tradiciškai sakoma „pasjansas“ arba „dėlioti pasjansą“. Pasjansų yra šimtai, bet kai žmonės sako „soliteris“, dažniausiai turi omenyje būtent Klondaiką – tą, kuriame septyni stulpeliai ir keturios bazės.

Klondaiko pavadinimas siejamas su aukso karštine Kanados Klondaiko regione XIX amžiaus pabaigoje. Pasakojama, kad aukso ieškotojai šį pasjansą dėliojo ilgais vakarais, tačiau patikimų įrodymų nėra, todėl tikslią kilmę geriau laikyti legenda. Aišku tik tai, kad pasjansai Europoje ir Amerikoje buvo populiarūs jau XIX amžiuje.

Tikrąjį populiarumą soliteris įgijo asmeninių kompiuterių laikais. Jis buvo įdiegtas į operacinę sistemą ir tapo vienu pirmųjų žaidimų, kuriuos pamatė milijonai žmonių. Daugelis būtent dėliodami soliterį išmoko tempti objektus pele. Šiandien soliteris žaidimas gyvena naršyklėse ir telefonuose, o taisyklės liko tos pačios.

Soliteris priklauso didesnei kortų žaidimų šeimai. Jei Klondaikas tau patinka, greičiausiai patiks ir kiti pasjansai, kuriuose reikia planuoti kelis ėjimus į priekį.

Soliterio taisyklės: išdėstymas ir tikslas

Klondaikas žaidžiamas su viena standartine 52 kortų kalade be džokerių. Prieš pradedant kortos sumaišomos ir išdėstomos taip:

1. Darbo zonoje sudaromi septyni stulpeliai. Pirmajame yra 1 korta, antrajame 2, trečiajame 3 ir taip toliau iki septintojo, kuriame 7 kortos.
2. Kiekviename stulpelyje viršutinė korta atversta, o visos po ja – užverstos.
3. Iš viso stulpeliuose yra 28 kortos, iš jų 7 atverstos.
4. Likusios 24 kortos sudedamos užverstos į kaladę, iš kurios traukiamos atsargos.
5. Viršuje paliekamos keturios tuščios vietos bazėms – po vieną kiekvienai rūšiai.

Tikslas – perkelti visas kortas į keturias bazes. Kiekvienoje bazėje kortos dedamos vienos rūšies, didėjančia tvarka: tūzas, dvejetukas, trejetukas ir taip iki karaliaus. Kai visos keturios bazės baigiasi karaliais, pasjansas išspręstas.

Kortų rangai Klondaike eina nuo karaliaus (aukščiausias) iki tūzo (žemiausias). Čia tūzas reiškia vienetą, todėl jis visada pirmasis keliauja į bazę. Spalvos dvi: raudona (būgnai ♦ ir širdys ♥) ir juoda (kryžiai ♣ ir vynai ♠).

Leistini ėjimai Klondaike

Visa soliterio esmė – žinoti, ką ir kur galima perkelti. Taisyklių nedaug, bet jos griežtos. Žemiau pateikiame visus leistinus ėjimus vienoje lentelėje.

Kai nuo stulpelio nukeli visas atverstas kortas ir viršuje lieka užversta korta, ji atverčiama. Būtent taip palaipsniui atidengi paslėptas kortas. Kai stulpelis visai ištuštėja, į jį galima padėti tik karalių. Tai viena svarbiausių Klondaiko taisyklių, ir ją dažnai pamiršta tie, kurie pasjansą dėliojo kitaip.

Atkreipk dėmesį: stulpelyje svarbi tik spalva, o ne rūšis. Raudoną aštuonakę gali dėti ant bet kurios juodos devynakės, nesvarbu, ar tai kryžiai, ar vynai. Bazėse, atvirkščiai, svarbi tik rūšis: širdys į širdis, kryžiai į kryžius.

Kaladė: traukimas po vieną arba po tris kortas

Kai stulpeliuose nebelieka ėjimų, imi kortas iš kaladės. Čia Klondaikas turi du pagrindinius variantus, ir jie labai keičia žaidimo sunkumą.

Traukiant po vieną kortą, kiekvieną kartą atverčiama viena korta. Ją gali padėti į stulpelį ar bazę arba palikti išmestų krūvelėje. Kai kaladė baigiasi, išmestas kortas apverti ir kaladė vėl pradedama nuo pradžių. Šiame variante matai visas kaladės kortas ir gali panaudoti bet kurią, jei ateis tinkamas momentas.

Traukiant po tris kortas, atverčiamos trys kortos iš karto, bet naudoti gali tik viršutinę. Kai ją panaudoji, atsidengia po ja buvusi. Jei viršutinės kortos panaudoti negali, kitos dvi lieka nepasiekiamos, kol vėl ištrauksi tris. Dėl to kortų tvarka kaladėje keičiasi tik tada, kai iš jos ką nors paimi, ir sunkiau suplanuoti, kada pasirodys reikalinga korta.

Kai kuriose versijose ribojama, kiek kartų galima peržiūrėti kaladę: pavyzdžiui, traukiant po vieną leidžiama tik vienas perėjimas, o traukiant po tris – trys. Kitose versijose kaladę galima vartyti neribotai. Prieš žaidžiant verta pažiūrėti, kokie nustatymai įjungti žaidime.

Soliterio partijos pavyzdys žingsnis po žingsnio

Taisykles lengviau suprasti pamačius, kaip jos veikia tikroje partijoje. Įsivaizduok tokį pradinį išdėstymą: pirmame stulpelyje atversta vynų dama, antrame – širdžių aštuonakė, trečiame – kryžių devynakė, ketvirtame – būgnų tūzas, penktame – vynų dešimtakė, šeštame – širdžių karalius, septintame – būgnų dvejetukas.

Pirmas ėjimas akivaizdus: būgnų tūzą keli į bazę. Ketvirtame stulpelyje atsiverčia nauja korta. Tada ant tūzo bazėje gali padėti būgnų dvejetuką iš septinto stulpelio, ir septintame stulpelyje taip pat atsiverčia korta. Du ėjimai – dvi naujos kortos, puiki pradžia.

Toliau ieškai ėjimų tarp stulpelių. Širdžių aštuonakė raudona, kryžių devynakė juoda, todėl aštuonakę gali padėti ant devynakės. Antrasis stulpelis turėjo tik dvi kortas, todėl po aštuonake atsiverčia paskutinė jo korta. Kryžių devynakę su aštuonake ant jos dabar galėsi perkelti ant raudonos dešimtakės, jei tokia pasirodys.

Vynų dama pirmame stulpelyje juoda, o širdžių karalius šeštame – raudonas. Damą gali padėti ant karaliaus, ir pirmasis stulpelis ištuštėja. Ar verta? Tik jei turi karalių, kurį norėtum perkelti į tuščią vietą ir tuo atverti užverstų kortų. Jei tokio karaliaus dar nėra, gali palikti damą vietoje, nes tuščias stulpelis be karaliaus nieko neduoda, o dama ant karaliaus vis tiek atrodo saugiai.

Kai stulpeliuose ėjimų nebelieka, pradedi traukti kortas iš kaladės. Kiekvieną ištrauktą kortą vertink taip pat: ar ji tinka ant kurios nors stulpelio kortos, ar gali eiti į bazę, ar padės atverti paslėptą kortą. Tokiu ritmu, ėjimas po ėjimo, stalas pamažu tuštėja, kol visos kortos atsiduria bazėse.

Kaip žaisti soliterį online šioje svetainėje

Soliteris online čia veikia be jokio diegimo. Atsidarai šį puslapį, spaudi mygtuką „Žaisti“, ir kortos išdalijamos. Jei nori didesnių kortų, įjunk viso ekrano režimą – ypač naudinga telefone ir planšetėje.

Valdymas paprastas. Kompiuteryje kortą paimi pele ir nutempi į norimą vietą. Jei nori perkelti visą seką, paimk aukščiausio rango jos kortą, ir kartu su ja pajudės visos ant jos gulinčios kortos. Daugelyje versijų užtenka dukart spustelėti kortą, ir ji pati nukeliauja į bazę, jei tai leidžiama. Kaladę atverti paspausdamas ant jos.

Telefone ir planšetėje kortas tempi pirštu arba pažymi jas palietęs. Kadangi ekranas mažesnis, viso ekrano režimas čia labai praverčia. Gulsčias telefono režimas taip pat padeda, nes septyni stulpeliai tada išsidėsto plačiau.

Jei soliteris tapo kasdieniu ritualu, pažymėk jį mygtuku „Į mėgstamus“. Sąrašas saugomas tavo naršyklėje, todėl registruotis nereikia. Vakare akims maloniau žaisti įjungus tamsią temą.

Soliteris telefone ir planšetėje

Soliteris online puikiai veikia ir mažame ekrane, tik verta žinoti kelias smulkmenas. Telefoną geriausia laikyti gulsčiai: tada septyni stulpeliai išsidėsto plačiau, o kortos nebūna per siauros. Jei telefonas užrakintas stačiai, įjunk viso ekrano režimą – jis paslepia naršyklės juostas ir atlaisvina daugiau vietos.

Tempdamas kortą pirštu, laikyk ją už viršutinio krašto, kad matytum, kur ją dedi. Jei piršto judesys nepataikė, korta tiesiog grįš į savo vietą, todėl klaidos čia nebaisios. Planšetėje žaisti dar patogiau: ekranas didelis, kortos aiškios, o ilgi stulpeliai vėlyvoje partijoje telpa be problemų.

Žaidžiant kelionėje verta sumažinti ekrano ryškumą arba įjungti tamsią temą, jei žaidi vakare ar tamsioje patalpoje.

Pirmoji partija: kaip pradėti, jei niekada nežaidei

Jei soliterio dar niekada nedėliojai, nesijaudink: pirmoji partija gali būti ir mokymosi pamoka. Paspausk „Žaisti“ ir pirmiausia tiesiog apžiūrėk stalą. Suskaičiuok stulpelius, pažiūrėk, kurios kortos atverstos, ir surask kaladę viršuje. Tada surask bazių vietas, į kurias galiausiai turės sukeliauti visos kortos.

Pirmoje partijoje nesistenk laimėti bet kokia kaina. Svarbiau suprasti, kodėl vienas ėjimas leidžiamas, o kitas ne. Pabandyk padėti raudoną kortą ant raudonos ir pamatysi, kad žaidimas jos nepriima. Pabandyk į tuščią stulpelį padėti damą ir vėl pamatysi, kad tai neleidžiama. Taip taisyklės įsimena daug greičiau nei skaitant jas iš sąrašo.

Antroje ir trečioje partijoje jau gali pradėti taikyti paprasčiausią strategiją: pirmiausia ieškok tūzų ir dvejetukų, tada ėjimų, kurie atverčia užverstas kortas, ir tik tada trauk iš kaladės. Šios trys taisyklės pačios savaime padės išspręsti nemažai dalinimų.

Po keliolikos partijų pastebėsi, kad akys pačios ieško tinkamų porų: raudona devynakė, juoda dešimtakė, laisvas karalius. Tai ženklas, kad laikas pereiti prie traukimo po tris kortas. Pradžioje pralaimėsi dažniau, bet ir pergalės bus saldesnės, nes jas lems ne sėkmė, o tavo planas.

Jei žaidi su vaiku, pirmas partijas dėliokite kartu. Leisk vaikui pačiam rasti ėjimą, o tu tik paklausk: „Ar ši korta gali eiti kur nors kitur?“ Toks klausimas moko ieškoti alternatyvų, o tai ir yra svarbiausias soliterio įgūdis.

Soliterio strategija: kaip išspręsti daugiau dalinimų

Soliteris nėra vien sėkmės žaidimas. Taip, kortų išdėstymas atsitiktinis, ir kai kurių dalinimų neįmanoma išspręsti. Bet daugybė dalinimų pralaimima ne dėl kortų, o dėl skubotų sprendimų. Žemiau – principai, kuriais vadovaujasi patyrę žaidėjai.

Pirmiausia atversk paslėptas kortas

Svarbiausias Klondaiko resursas – užverstos kortos stulpeliuose. Kol jos paslėptos, nežinai, ką turi, ir negali jų panaudoti. Todėl rinkis ėjimus, kurie atverčia naują kortą. Jei turi du panašius ėjimus, rinkis tą, kuris išlaisvina kortą stulpelyje, kuriame daugiau užverstų kortų. Dešinieji stulpeliai turi daugiausia paslėptų kortų, todėl jie dažniausiai ir yra raktas į sėkmę.

Nesiskubink tuštinti kaladės

Prieš traukdamas kortą iš kaladės, patikrink, ar stulpeliuose nėra ėjimo. Kaladė – tavo rezervas, o stulpeliuose esančios kortos atvers naujas galimybes. Ypač tai svarbu traukiant po tris: kiekviena paimta korta keičia tolesnę tvarką.

Galvok, kurį karalių dėti į tuščią stulpelį

Tuščias stulpelis yra didelė vertybė, bet į jį tilps tik karalius. Jei turi du karalius, rinkis tą, kuris atlaisvins daugiau kortų, arba tą, kuriam jau turi tinkamą priešingos spalvos damą. Kartais naudingiau palikti stulpelį tuščią ir palaukti.

Išlaikyk spalvų pusiausvyrą bazėse

Kelti kortas į bazes naudinga, bet ne visada iš karto. Jei širdžių bazėje jau šešetukas, o kryžių bazėje dar tik dvejetukas, širdžių septynakę verta palikti stulpelyje. Ant jos dar gali prireikti padėti juodą šešetuką. Gera taisyklė: tūzus ir dvejetukus kelk iš karto, o didesnes kortas – kai abiejų priešingos spalvos rūšių bazės pasivijo.

Pažangiems: sek kaladės tvarką

Traukiant po tris kortas, kaladė nėra visiškai atsitiktinė. Jei per pirmąjį perėjimą nieko iš kaladės nepaimsi, antrą kartą kortos pasirodys lygiai ta pačia tvarka. Kai paimi vieną kortą, visa tolesnė tvarka pasislenka per vieną poziciją, ir tuomet pasirodo kitos kortos. Patyrę žaidėjai tuo naudojasi: kartais specialiai paima kortą iš kaladės, kad pakeistų, kurios kortos atsidurs viršuje kitame perėjime.

Kitas pažangus principas – nežiūrėti vien į vieną stulpelį. Prieš perkeldamas seką, pagalvok, ar ji vėliau neužblokuos kitos reikalingos kortos. Pavyzdžiui, jei raudona dešimtakė yra vienintelė vieta juodai devynakei, o tu ant jos padėsi kitą seką, devynakė liks be namų.

Pagaliau, išmok atpažinti beviltiškus dalinimus. Jei visi keturi tūzai giliai septintame ir šeštame stulpeliuose po karaliais, o kaladėje nėra tinkamų kortų, kartais racionaliau pradėti iš naujo. Soliteris online leidžia tai padaryti akimirksniu.

Štai trumpas sąrašas, kurį verta prisiminti prieš kiekvieną ėjimą:

• Ar šis ėjimas atvers užverstą kortą?
• Ar nėra ėjimo, kuris atvertų kortą ilgesniame stulpelyje?
• Ar perkeliant kortą į bazę neprarasiu vietos stulpeliui dėlioti?
• Ar tikrai noriu užpildyti tuščią stulpelį būtent šiuo karaliumi?
• Ar stulpeliuose neliko ėjimų prieš traukiant iš kaladės?
• Ar galiu perkelti seką taip, kad atsilaisvintų reikalinga korta?

Dažniausios soliterio klaidos

Kai kurios klaidos kartojasi tiek dažnai, kad verta jas aprašyti atskirai. Jei atpažinsi save, nesijaudink, jas daro beveik visi pradedantieji.

Pirmoji – ėjimas vien dėl ėjimo. Matai, kad raudoną devynakę galima perkelti ant kitos juodos dešimtakės, ir perkeli, nors tai nieko neatveria. Toks ėjimas ne tik bevertis, bet kartais ir žalingas: užimi vietą, kurios vėliau prireiks kitai kortai.

Antroji – per greitas tuščio stulpelio užpildymas. Tuščias stulpelis leidžia perstumdyti kortas, todėl pirmasis pasitaikęs karalius ne visada geriausias pasirinkimas.

Trečioji – visų kortų kėlimas į bazes. Kartais atrodo, kad kuo daugiau kortų bazėse, tuo geriau. Bet jei į bazę iškelsi juodą penketuką, nebeturėsi kur padėti raudono ketvertuko. Laimei, daugelyje versijų kortą iš bazės galima grąžinti atgal, bet geriau to neprireikti.

Ketvirtoji – kaladės vartymas be plano. Traukiant po tris kortas, verta įsiminti, kokios kortos yra kaladėje ir kokia tvarka jos pasirodo. Tada žinosi, kada ir ką panaudoti, kad kita reikalinga korta atsidengtų.

Penktoji – pasidavimas per anksti. Kartais atrodo, kad ėjimų nebėra, bet atidžiai pažiūrėjus randama galimybė perkelti seką kitur arba grąžinti kortą iš bazės. Prieš pradedant naują dalinimą, dar kartą peržvelk visus stulpelius.

Soliterio variantai ir kiti pasjansai

Klondaikas turi kelis variantus. Be traukimo po vieną ir po tris, pasitaiko versijų su ribotu kaladės perėjimų skaičiumi ir su taškų skaičiavimu. Taškų sistema skiriasi priklausomai nuo žaidimo, todėl jos detales geriau pažiūrėti pačiame žaidime.

Be Klondaiko, yra daug kitų pasjansų. Populiariausias iš jų – soliteris Voras, žaidžiamas su dviem kaladėmis ir dešimčia stulpelių. Ten kortos nekeliamos į bazes, o renkamos į pilnas vienos rūšies sekas. Kiti žinomi pasjansai – Laisvoji ląstelė, kurioje beveik visos kortos atverstos nuo pat pradžių, ir Piramidė, kurioje kortas šalini poromis.

Jei nori kortų žaidimo su varžovu, išbandyk durnių online. Ten svarbūs koziriai ir atmintis, o tavo priešininkai bus kompiuterio valdomi žaidėjai. Panašų ramų mąstymą, tik be kortų, lavina Mahjong žaidimai, kuriuose ieškai vienodų plytelių porų.

Soliterio terminai lietuviškai

Žaidžiant ir skaitant taisykles praverčia keli žodžiai. Juos vartojame ir šiame puslapyje, todėl trumpai paaiškiname.

Lietuviškai kortų rūšys vadinamos taip: būgnai (♦), širdys (♥), kryžiai (♣) ir vynai (♠). Dama kartais vadinama karaliene, o valetas – berniuku. Visos šios sąvokos naudojamos ir kituose pasjansuose, todėl jas išmokęs lengvai perprasi ir naujus žaidimus.

Ką lavina soliteris žaidimas

Soliteris dažnai laikomas paprastu laiko praleidimu, bet jis treniruoja kelis svarbius gebėjimus. Pirmiausia planavimą: kiekvieną kartą sprendi, kuris ėjimas atvers daugiau galimybių. Antra, darbinę atmintį: traukdamas po tris kortas, įsimeni, kokios kortos laukia kaladėje. Trečia, dėmesį: tarp septynių stulpelių reikia pastebėti visus galimus ėjimus.

Ne mažiau svarbi kantrybė. Ne kiekvienas dalinimas išsprendžiamas, ir soliteris moko ramiai priimti nesėkmę ir pradėti iš naujo. Vaikams tai gera pamoka, o suaugusiesiems – maloni pertrauka, kai galva užimta kortomis, o ne darbo rūpesčiais.

Soliteris nėra stebuklingas vaistas atminčiai, ir nereikėtų tikėtis, kad vien jis pakeis kitas veiklas. Bet kaip reguliari proto mankšta jis tikrai vertingas. Daugiau apie tai, kaip panašūs žaidimai veikia smegenis, rašome straipsnyje apie loginių žaidimų naudą.

Kam tinka soliteris

Soliteris tinka nuo maždaug aštuonerių metų. Tokio amžiaus vaikas jau pažįsta skaičius, supranta mažėjančią seką ir gali išmokti, kad raudona korta dedama ant juodos. Pradžioje verta žaisti kartu ir garsiai aiškinti ėjimus: „Šią septynakę dedame ant aštuonakės, nes ji raudona, o aštuonakė juoda.“

Paaugliams ir suaugusiesiems soliteris – trumpa pertrauka, kuri neįsuka taip, kaip greiti veiksmo žaidimai. Viena partija trunka kelias minutes, todėl lengva sustoti. Senjorams soliteris ypač patogus: taisyklės pažįstamos, žaidimas ramus, o viso ekrano režimas padidina kortas.

Vienas iš soliterio privalumų – jis nereikalauja greitos reakcijos. Čia niekas neskuba, laiko apribojimų nėra, gali sustoti bet kurioje vietoje ir grįžti po kelių minučių. Todėl soliteris tinka net tiems, kurie paprastai kompiuterinių žaidimų nežaidžia.

Panašūs žaidimai, kuriuos verta išbandyti

Jei soliteris tau patiko, štai keli žaidimai, kurie lavina panašius įgūdžius:

• Soliteris Voras – ilgesnis ir sudėtingesnis pasjansas su dviem kaladėmis.
• Durnius – kortų žaidimas prieš kompiuterio žaidėjus, kuriame svarbūs koziriai.
• Sudoku online – skaičių galvosūkis, reikalaujantis logikos ir kantrybės.
• Minų laukas – klasikinis kompiuterio žaidimas, kuriame reikia loginio spėjimo.
• Mahjong – plytelių porų ieškojimas, artimas pasjanso logikai.

Daugiau ramių, mąstymą lavinančių žaidimų rasi skyriuje galvosūkių žaidimai, o visą katalogą – puslapyje visi žaidimai.