Kortų žaidimai

Kortų žaidimai online – tai tie patys pasjansai ir durnius, kuriuos daugelis išmokome prie virtuvės stalo, tik dabar kortų nereikia nei maišyti, nei rinkti nuo grindų. Užtenka atsidaryti žaidimą naršyklėje, ir kaladė jau išdalyta. Vieni čia ieško ramaus pasjanso po darbo, kiti nori greitai sužaisti durnių prieš kompiuterį, treti tiesiog prisimena vaikystę su močiutės kortomis.

Šiame skyriuje surinkome populiariausius kortų žaidimus nemokamai: klasikinį soliterį Klondaiką, soliterį Vorą ir durnių. Žemiau rasi kortų terminus lietuviškai, rangų lentelę, pagrindinių žaidimų taisykles, patarimus pradedantiesiems ir pažengusiems, taip pat paaiškinimą, kuris žaidimas kokiam amžiui tinka.

Visi žaidimai veikia be registracijos ir diegimo. Spaudi „Žaisti“, prireikus įjungi viso ekrano režimą, o patikusį žaidimą pažymi „Į mėgstamus“. Tas pats tinka ir kompiuteryje, ir telefone.

Kas yra kortų žaidimai ir kodėl jie tokie mėgstami

Kortų žaidimai – tai žaidimai su standartine kortų kalade, kurioje kortos skiriasi rūšimi ir rangu. Iš tų pačių 52 ar 36 kortų sukurta šimtai žaidimų: vieni skirti žaisti vienam, kiti dviem ar visai kompanijai. Būtent dėl to kortos ir išliko populiarios kelis šimtmečius. Viena kaladė telpa kišenėje, o žaidimų su ja užtenka visam gyvenimui.

Internete kortų žaidimai įgavo dar vieną privalumą: kompiuteris pats sumaišo kaladę, išdalija kortas ir tikrina, ar ėjimas leistinas. Pradedančiajam tai didelis palengvinimas, nes neteisingo ėjimo programa tiesiog neleis padaryti. Taip taisykles išmoksti beveik nejučia, o vėliau gali drąsiai žaisti ir su tikra kalade prie stalo.

Dar viena priežastis – laikas. Vienas soliterio dalinimas trunka apie 5–10 minučių, durniaus partija panašiai. Tai patogus ilgis pertraukai, kelionei autobusu ar vakarui prieš miegą. Kortų žaidimai nereikalauja greitos reakcijos kaip arkadiniai žaidimai, čia svarbiau ramiai pagalvoti.

Trumpa kortų ir pasjansų istorija

Kortos į Europą atkeliavo viduramžiais, o XIV amžiaus pabaigoje jos jau buvo paplitusios daugelyje šalių. Pirmosios kortos buvo pieštos ranka ir brangios, todėl jomis žaidė turtingesni žmonės. Atsiradus spaudai, kortos atpigo ir tapo masine pramoga. Tuo pat metu skirtingose šalyse susiformavo skirtingi ženklai: vokiškose kaladėse buvo širdys, gilės, lapai ir varpeliai, itališkose – taurės, monetos, kardai ir lazdos. Mums įprasti prancūziški ženklai ♦ ♥ ♣ ♠ ilgainiui tapo populiariausi pasaulyje.

Pasjansai išpopuliarėjo gerokai vėliau, maždaug XIX amžiuje. Tada atsirado ir knygų su dešimtimis pasjansų taisyklių. Klondaiko pavadinimas siejamas su aukso karštine Kanados Klondaiko regione, nors tiksli žaidimo kilmė nėra aiški. Tikrą populiarumo šuolį pasjansai patyrė su asmeniniais kompiuteriais: soliteris buvo vienas pirmųjų žaidimų, kuriuos daugelis žmonių pamatė ekrane, ir daugeliui jis padėjo išmokti valdyti pelę.

Durnius kilo iš Rusijos ir per XX amžių išplito po visą Rytų Europą. Lietuvoje jį žaidė kelios kartos: kieme, traukinyje, vasaros stovykloje. Būtent todėl durnius dažnai pirmasis kortų žaidimas, kurį vaikai išmoksta iš tėvų ar senelių. Žodis „durnius“ čia nėra įžeidimas, o tiesiog pralaimėjusiojo vardas, dėl kurio visi žaidėjai juokauja.

Internete kortų žaidimai pakeitė ne taisykles, o įpročius. Anksčiau pasjansui reikėjo didelio stalo ir ramios vietos, dabar užtenka telefono ekrano. Tačiau esmė liko ta pati: kortos, sprendimai ir noras dar kartą pabandyti išspręsti dalinimą.

Kortų rūšys, spalvos ir rangai lietuviškai

Prieš žaidžiant verta susitarti dėl žodžių. Lietuvių kalboje kortų rūšys šnekamojoje kalboje dažnai vadinamos malkomis, o kiekviena malka turi savo pavadinimą. Šie žodžiai vartojami ir taisyklėse, ir žaidžiant gyvai, todėl jų tikrai prireiks.

Spalva svarbi daugeliui pasjansų. Klondaike stulpelį dėlioji kaitaliodamas raudonas ir juodas kortas, todėl iš karto matai, kad ant juodos devynakės dedama raudona aštuonakė. Durniuje spalva mažiau svarbi, ten lemia rūšis: kozirinė rūšis muša visas kitas.

Kortų rangai kaladėje eina tokia tvarka nuo aukščiausio: tūzas, karalius, dama, valetas, dešimtakė ir toliau iki dvejetuko. Damą kartais vadina karaliene, valetą – berniuku ar bernu. Pilnoje kaladėje yra 52 kortos (po 13 kiekvienos rūšies) ir dažnai dar vienas ar du džokeriai, kurie daugumoje klasikinių žaidimų nenaudojami.

Durniui naudojama sutrumpinta 36 kortų kaladė: palieki kortas nuo šešetuko iki tūzo, o dvejetukus, trejetukus, ketvertukus ir penketukus išimi. Soliteris Voras, priešingai, žaidžiamas net su dviem kaladėmis, iš viso 104 kortomis.

Atkreipk dėmesį į tūzą. Durniuje ir daugelyje kitų kirčių žaidimų jis yra aukščiausia korta, o pasjansuose tūzas atlieka vieneto vaidmenį: nuo jo pradedamos bazės Klondaike, juo baigiasi seka Vore. Tai viena dažniausių pradedančiųjų painiavų, todėl verta ją įsiminti iš pat pradžių.

Kortų žaidimų rūšys: pasjansai, kirčių ir surinkimo žaidimai

Visus kortų žaidimus galima suskirstyti į kelias dideles grupes. Ši skirstymo sistema padeda suprasti, ko tikėtis iš naujo žaidimo, net jei jo pavadinimą girdi pirmą kartą.

Pasjansai

Pasjansas – žaidimas vienam, kuriame kortas reikia sudėlioti pagal tam tikras taisykles. Varžovo nėra, žaidi prieš atsitiktinį kortų išdėstymą. Populiariausi pasjansai kompiuteryje – soliteris Klondaikas ir soliteris Voras. Žodis „soliteris“ kilo iš angliško pavadinimo, reiškiančio žaidimą vienam, o lietuviškai tradiciškai sakoma „dėlioti pasjansą“.

Kirčių ir mušimo žaidimai

Šiuose žaidimuose žaidėjai deda kortas ant stalo, o kitas turi jas „mušti“ aukštesne korta. Lietuvoje bene žinomiausias toks žaidimas – durnius online, dar vadinamas durak. Čia svarbus koziris, atmintis ir gebėjimas nuspėti varžovo kortas. Taip pat šiai grupei priskiriamos širdys – žaidimas keturiems, kuriame stengiesi nepaimti širdžių ir vynų damos, nes jos atneša baudos taškų.

Surinkimo ir derinių žaidimai

Dar viena grupė – žaidimai, kuriuose renki derinius: kelias vienodo rango kortas arba vienos rūšies seką. Jų logika artima dėlionėms ir sujungimo žaidimams. Panašų mąstymą lavina ir Mahjong žaidimai, tik ten vietoj kortų naudojamos plytelės.

Populiariausi kortų žaidimai online

Soliteris (Klondaikas)

Klasika, kurią daugelis prisimena iš senų kompiuterių. Kortos išdalijamos į septynis stulpelius, o tikslas – sudėti visas kortas į keturias bazes pagal rūšis nuo tūzo iki karaliaus. Stulpeliuose kortas dėlioji mažėjančia tvarka, kaitaliodamas spalvas. Į tuščią stulpelį galima padėti tik karalių. Kaladę gali traukti po vieną arba po tris kortas. Visas taisykles ir strategijas rasi atskirame soliterio žaidimo puslapyje.

Soliteris Voras

Voras žaidžiamas su dviem kaladėmis ir dešimčia stulpelių. Čia reikia surinkti pilnas vienos rūšies sekas nuo karaliaus iki tūzo, tada seka pašalinama nuo stalo. Sunkumą renkiesi pats: su viena, dviem arba keturiomis rūšimis. Su viena rūšimi Voras gana atlaidus, su keturiomis – vienas sunkiausių populiarių pasjansų. Daugiau apie tai rasi atskirame Voro puslapyje.

Durnius

Durnius – mušimo žaidimas su 36 kortomis. Žaidėjai puola vienas kitą kortomis, o besiginantis turi jas mušti aukštesne tos pačios rūšies korta arba koziriu. Kas lieka su kortomis rankose, kai kiti jau atsikratė, tas ir yra durnius. Žaidžiant online tavo varžovai bus kompiuterio žaidėjai, todėl gali treniruotis bet kada.

Širdys ir kiti klasikiniai žaidimai

Širdys, tūkstantis, „karas“, pokeris – visi šie žaidimai Lietuvoje gerai žinomi, nors žaidžiami dažniau gyvai. Juos verta paminėti, nes jų principai tie patys: rūšis, rangas, koziris arba baudos taškai. Išmokęs vieną žaidimą, kitus suprasi daug greičiau.

Kuo skiriasi Klondaikas ir Voras

Abu pasjansai atrodo panašiai: stulpeliai, užverstos kortos, kaladė viršuje. Vis dėlto jų logika skiriasi. Klondaike kortas iš karto keli į keturias bazes, todėl stalas tuštėja palaipsniui, o progresą matai po kiekvieno ėjimo. Stulpeliuose spalvos turi kaitaliotis, todėl dažnai turi tik vieną ar dvi vietas, kur galima padėti kortą.

Vore bazių nėra. Kortas renki pačiuose stulpeliuose, o pilna vienos rūšies seka nuo karaliaus iki tūzo pašalinama tik ją sudėjus visą. Spalva nesvarbi, bet rūšis labai svarbi, nes tik vienos rūšies seką gali perkelti kaip bloką. Dėl to Voras reikalauja ilgesnio planavimo ir daugiau kantrybės, o viena partija trunka ilgiau.

Paprastai tariant, Klondaikas yra greitas ir aiškus, Voras – lėtesnis ir gilesnis. Daugelis žaidėjų pradeda nuo pirmojo, o kai jį gerai perpranta, vis dažniau renkasi antrąjį. Abu žaidimai puikiai papildo vienas kitą, todėl verta mokėti abu.

Kaip pasirinkti kortų žaidimą sau

Kortų žaidimą verta rinktis ne pagal pavadinimą, o pagal tai, ko nori iš to laiko. Jei reikia ramybės ir susikaupimo, rinkis pasjansą. Jei norisi azarto ir varžybų jausmo, rinkis durnių. Jei turi tik penkias minutes, Klondaikas su viena traukiama korta bus pats tas.

Prieš pasirinkdamas atsakyk sau į kelis klausimus:

• Kiek turi laiko: penkias minutes ar visą vakarą?
• Ar nori žaisti vienas, ar su varžovu, net jei tai kompiuteris?
• Ar tau patinka ilgai planuoti, ar greitai reaguoti į situaciją?
• Ar žaisi telefone, ar kompiuteryje su pele?
• Ar svarbu, kad partija būtų išsprendžiama, ar gali susitaikyti su nesėkme?
• Ar žaidimą rinksi vaikui, senjorui ar sau?

Telefone patogiausias Klondaikas, nes jame tik septyni stulpeliai ir kortos būna didesnės. Vorą su dešimčia stulpelių geriau žaisti planšetėje arba kompiuteryje. Durnius gerai veikia visuose įrenginiuose, nes tavo ranka rodoma apačioje, o ant stalo vienu metu būna ne daugiau kaip keliolika kortų.

Jei kortos tau nauja sritis, pradėk nuo pasjanso. Jame niekas tavęs neskubina, gali sustoti bet kurioje vietoje ir pagalvoti. Kai taisyklės taps savaime suprantamos, pereik prie durniaus: ten jau teks galvoti ir apie tai, ką darys kiti.

Kortų žaidimai dviese ir su kompanija

Daug kas ieško kortų žaidimų dviese. Gyvai populiariausi durnius, tūkstantis ir „karas“, kuriame kiekvienas atverčia po kortą ir aukštesnė laimi. Online variante durnių žaidi prieš kompiuterio valdomus žaidėjus, todėl partnerio net nereikia. Jei ieškai žaidimų, kuriuos galima žaisti dviese prie vieno ekrano, užsuk į skyrių žaidimai dviems.

Dviese durnius žaidžiamas kiek kitaip nei kompanijoje. Kai yra tik du žaidėjai, visos neišdalytos kortos lieka kaladėje, todėl ilgiau nežinai, ką turi varžovas. Pabaigoje, kai kaladė baigiasi, jau gali tiksliai apskaičiuoti jo kortas. Tai puiki atminties treniruotė, ypač jei stengiesi įsiminti visas išėjusias kortas.

Su kompanija kortos tampa socialiniu žaidimu. Šeimos vakaras su durniumi ar širdimis – puikus būdas pabūti kartu be ekranų. Online versija čia praverčia kaip treniruotė: išmoki taisykles ir strategijas, o paskui gali pasirodyti prie tikro stalo. Kortas patinka maišyti ir tiems, kurie mėgsta stalo žaidimus online: šachmatus, šaškes, nardus ar domino.

Kortų žaidimų taisyklės: ką būtina žinoti

Nors kiekvienas žaidimas turi savo taisykles, yra keletas bendrų principų, kurie kartojasi beveik visur. Juos žinodamas greitai perprasi bet kurį naują kortų žaidimą.

Pirma, kaladė visada sumaišoma, o kortos dalijamos atsitiktinai. Online žaidimuose tai daro programa, todėl kiekvienas dalinimas kitoks. Antra, beveik visada svarbus rangas: aukštesnė korta muša žemesnę arba dedama po ja. Trečia, rūšis lemia, kurios kortos gali sąveikauti tarpusavyje.

Pasjansuose galioja dar keli principai. Kortos guli užverstos ir atverstos, o tavo tikslas – atversti kuo daugiau paslėptų kortų. Dažniausiai yra bazės, į kurias kortos keliamos galutinai, ir darbo zona, kurioje jas dėlioji ir perkeli. Kaladė, iš kurios traukiamos atsargos, dažnai vadinama tiesiog kalade, o atverstų kortų krūvelė – išmestomis.

Mušimo žaidimuose atsiranda koziris – rūšis, kuri yra stipresnė už visas kitas. Koziris paprastai nustatomas atverčiant vieną kortą. Kozirinė šeštukė durniuje muša net nekozirinį tūzą. Tai pagrindinė durniaus mintis, ir be jos žaidimo neįmanoma suprasti.

Nauda: ką lavina kortų žaidimai

Kortų žaidimai yra daugiau nei laiko praleidimas. Kiekviename ėjime renkiesi iš kelių galimybių, vertini, kas bus po dviejų trijų ėjimų, ir prisimeni, kurios kortos jau išėjo. Tai natūraliai treniruoja kelis gebėjimus vienu metu:

1. Darbinę atmintį – kai įsimeni, kurios kortos dar paslėptos ar jau išėjo.
2. Planavimą – kai pasjanse ieškai ėjimų sekos, kuri atvers užverstą kortą.
3. Dėmesį – kai pastebi galimą ėjimą tarp dešimties stulpelių.
4. Rizikos vertinimą – kai durniuje sprendi, ar verta mesti kozirį dabar, ar palaukti.
5. Kantrybę – kai susitaikai su nepavykusiu dalinimu ir pradedi iš naujo.
6. Skaičiavimą – kai mintyse suskaičiuoji, kiek kortų liko kaladėje.

Senjorams kortos yra pažįstama ir maloni veikla, kuri padeda palaikyti protinį aktyvumą. Vaikams jos moko laukti savo eilės, laikytis taisyklių ir oriai pralaimėti. Plačiau apie tai, kaip panašūs žaidimai veikia smegenis, rašome straipsnyje apie loginių žaidimų naudą.

Patarimai pradedantiesiems ir pažengusiems

Pradedantiesiems

Pirmus kartus žaidžiant pasjansą natūralu skubėti: matai galimą ėjimą ir iškart jį darai. Vis dėlto geriausias patarimas – sustoti ir apžvelgti visą stalą. Klondaike pirmiausia ieškok ėjimų, kurie atverčia užverstas kortas, ypač ilgiausiuose stulpeliuose. Kortas iš kaladės imk tada, kai stulpeliuose ėjimų nebeliko.

Antras patarimas – nesiskubink kelti kortų į bazes. Atrodo logiška kuo greičiau sudėti tūzus ir dvejetukus, ir tai tiesa. Tačiau vidutines kortas, pavyzdžiui, penketukus ar šešetukus, kartais naudingiau palikti stulpelyje, kad ant jų galėtum padėti kitos spalvos ketvertuką.

Durniuje pradedantieji dažnai per anksti išleidžia kozirius. Koziris yra tavo atsarga sunkiai situacijai. Mušk juo tik tada, kai kitos išeities nėra arba kai kaladė jau baigiasi. Puolimui rinkis mažas nekozirines kortas, ypač tokias, kurių turi poras: tada galėsi pamesti antrą to paties rango kortą.

Ir dar: neapsiribok vienu žaidimu. Kai Klondaikas pradės atrodyti lengvas, pabandyk Vorą su dviem rūšimis. Kai durnius taps įprastas, pabandyk permetamąjį variantą. Įvairovė treniruoja lankstumą ir neleidžia žaidimui tapti mechaniniu kartojimu.

Pažengusiems

Pažengusiems svarbiausia – galvoti ne apie vieną ėjimą, o apie visą pozicijos raidą. Klondaike stenkis turėti kuo daugiau pasirinkimų: neužblokuok stulpelio karaliumi, jei neturi jam tinkamos tolesnės sekos, ir neperkelinėk kortų vien dėl to, kad gali. Kartais naudingiau palikti tuščią stulpelį tuščią, kol neatsiras tinkamas karalius.

Vore didžiausia jėga yra tuščias stulpelis. Jį naudok laikinai kortoms perstumdyti, kad sutvarkytum mišrias sekas į vienos rūšies. Prieš dalindamas naujas dešimt kortų, pasistenk sutvarkyti kuo daugiau stulpelių, nes po dalinimo kiekvieną stulpelį uždengs nauja korta.

Durniuje pažengęs žaidėjas skaičiuoja kortas. Žinodamas, kad visi tūzai ir dauguma kozirių jau išėjo, gali drąsiai pulti didesnėmis kortomis. Žaidžiant prieš kelis varžovus verta stebėti, kas kokią rūšį ima: jei žaidėjas paėmė krūvą su keliais kryžiais, tikėtina, kad jų jis dar turi.

Dažniausios klaidos kortų žaidimuose

Daugelis pralaimėjimų kortų žaidimuose kyla ne dėl nesėkmingo dalinimo, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Jas atpažinęs, laimėsi dažniau net nekeisdamas mėgstamo žaidimo.

Pasjansuose dažniausia klaida – skubėjimas. Žaidėjas pamato, kad raudoną septynakę galima padėti ant juodos aštuonakės, ir iškart tai padaro, nors kitame stulpelyje ta pati septynakė būtų atvėrusi užverstą kortą. Prieš kiekvieną ėjimą verta greitai peržvelgti visus stulpelius ir paklausti savęs, kuris ėjimas atvers daugiausia naujų galimybių.

Antra klaida – kaladės traukimas per anksti. Kol stulpeliuose dar yra prasmingų ėjimų, kaladė gali palaukti. Kiekviena ištraukta korta keičia tvarką, kuria kortos pasirodys kitą kartą, todėl traukimas be reikalo gali sugriauti gerą seką.

Trečia klaida būdinga Vorui: kortų dėliojimas neatsižvelgiant į rūšį. Taisyklės leidžia dėti širdžių aštuonakę ant vynų devynakės, bet tokios mišrios sekos vėliau nebegalėsi perkelti kaip vieno bloko. Jei turi pasirinkimą, visada dėk ant tos pačios rūšies kortos.

Durniuje dažniausios klaidos kitokios. Pradedantieji puola didelėmis kortomis, kad varžovas negalėtų atmušti, ir taip greitai lieka be stiprių kortų gynybai. Kita klaida – imti kortas per anksti. Kartais verta atmušti puolimą net koziriu, jei kitaip tektų paimti penkias ar šešias kortas. Trečia klaida – nesekti, kiek kortų liko kaladėje. Kai kaladė baigiasi, žaidimas pasikeičia: kortų nebegausi, todėl kiekviena korta rankoje tampa našta.

Visose kortose galioja ir viena bendra klaida – žaidimas pavargus. Kai akys jau limpa, sprendimai tampa atsitiktiniai, ir net lengvas dalinimas atrodo neišsprendžiamas. Geriau sustoti ir grįžti rytoj.

Kokiam amžiui tinka kortų žaidimai

Kortų žaidimai tinka beveik visiems, bet skirtingiems amžiams skirtingi žaidimai. Žemiau pateikiame orientacinę lentelę, kuri padės išsirinkti.

Kortų žaidimai mūsų svetainėje neturi lošimų elementų: nėra pinigų statymų, kreditų pirkimo ar laimėjimų. Tai svarbu tėvams, nes vaikas žaidžia tik dėl paties žaidimo. Jei renki pramogą mažiausiems, peržvelk ir skyrių žaidimai vaikams arba pasitark su vaiku, kuris žaidimas jam įdomiausias.

Saugus ir sveikas žaidimas

Kortų žaidimai ramūs, bet ir jiems galioja paprastos sveiko žaidimo taisyklės. Ypač tai svarbu vaikams ir tiems, kurie žaidžia vakarais. Laikykis kelių įpročių:

• Po 30–40 minučių žaidimo padaryk pertrauką ir pažiūrėk į tolį, kad akys pailsėtų.
• Vakare įjunk tamsią temą, ji mažiau vargina akis.
• Žaisk sėdėdamas patogiai, ekraną laikyk akių aukštyje, o ne ant kelių.
• Vaikams nustatykite aiškų laiką, pavyzdžiui, vieną ar du pasjansus po pamokų.
• Atskirk kortų žaidimus nuo lošimų: tikri pinigai ir statymai su šiais žaidimais neturi nieko bendro.
• Jei pastebi, kad pralaimėjimas erzina, padaryk pertrauką ir grįžk vėliau.

Mūsų svetainėje nėra pokalbių, paskyrų ar pirkinių žaidime, todėl vaikas nesusidurs su nepažįstamais žmonėmis ir netyčiniais mokėjimais. Tėvams lieka tik pasirūpinti, kad žaidimo laikas būtų protingas.

Kaip žaisti kortų žaidimus mūsų svetainėje

Pasirink žaidimą sąraše ir atsidaryk jo puslapį. Paspaudus mygtuką „Žaisti“ žaidimas įsikrauna tiesiai naršyklėje, nieko diegti nereikia. Jei nori, kad kortos būtų didesnės, įjunk viso ekrano režimą. Kompiuteryje kortas tempi pele, o daugelyje žaidimų užtenka dukart spustelėti kortą, kad ji pati nukeliautų į bazę. Telefone ir planšetėje viskas veikia lietimu.

Patikusį žaidimą pažymėk mygtuku „Į mėgstamus“. Sąrašas saugomas tavo naršyklėje, todėl paskyros kurti nereikia. Jei ieškai konkretaus žaidimo, naudok paiešką (Ctrl+K). Vakare akims maloniau žaisti su tamsia tema.

Kai kortos pabos, pasižvalgyk po kitas kategorijas. Ramiems žaidėjams patiks galvosūkių žaidimai, mėgstantiems žodžius – kryžiažodžiai, o visą katalogą rasi puslapyje visi žaidimai.